Sėkmė - tai tavo požiūrio į gyvenimą vaisius.
Martynas Liuteris Kingas
Informacija paimta iš puikaus tinklalapio!!!!:
Martinas Lutheris Kingas – kovotojas, kuris pakeitė Ameriką 2010-01-12
Martinas Liutheris Kingas gimė 1929 metų sausio 15-ąją Atlantoje, JAV. Tapęs baptistų pastoriumi pradėjo organizuoti afroamerikiečių sueigas bei sakyti kalbas, kuriomis skatino be smurto ir jėgos protestuoti prieš nelygybę.
Ypač žinomas jis tapo 1955 metais, kai pasipriešino draudimui, neleidžiančiam juodaodžiams visuomeniniuose autobusuose sėdėti kartu su baltaodžiais. Tačiau net reaguodamas į šią neteisybę jis savo šalininkams ir oponentams sakė, jog šiai problemai išspręsti turi būti naudojamas tik taikus būdas.
Didžiąją savo neilgo gyvenimo dalį Martinas Liutheris Kingas aktyviai kovojo už afroamerikiečių pilietines teises Jungtinėse Valstijose. 1963 m. jis vadovavo protesto žygiui Vašingtone, kur pasakė savo garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę“. 1964 metais afroamerikiečiai įgijo teisę balsuoti rinkimuose. Tais pačiais metais Liuteris tapo jaunausiu Nobelio premijos laureatu, gavusiu apdovanojimą už sėkmingas pastangas įveikti rasinę nelygybę. Vėliau jis aktyviai dalyvavo kovoje prieš skurdą ir Vietnamo karą. 1968 metais balandžio 4-ąją Martinas Liutheris Kingas buvo nužudytas.
Tai, kad Martinas Liutheris Kingas buvo iškilus žmogus ir geras lyderis liudija paprastas faktas – beveik visuose didžiuosiuose JAV miestuose yra gatvės ir mokyklos pavadintos jo vardu.Tačiau net ir dabar jaučiamas praeities įvykių šleifas, kurį taip pat atspindi tie patys gatvių bei mokyklų pavadinimai. Daugelis jų yra miestų rajonuose, kuriuose didžiąją populiacijos dalį sudaro juodaodžiai gyventojai.
Jau prabėgo trys dešimtmečiai nuo tos dienos, kai M. L. Kingas buvo nužudytas. Jį nušovė viename iš Memfio viešbučių, jam sakant kalbą susirinkusiai miniai.
Žinoma galima sakyti, kad jis tiesiog atsidūrė laiku ir vietoje, kad jis buvo kulminacija ilgus metus trukusios agitacijos, kuri pareikalavo ne vieno pasišventusio žmogaus aukos. Bet užtenka pasižiūrėti, kaip atrodė Amerika iki M. L. Kingo ir jo judėjimo pradžios ir viskas pasidaro aišku. Juk iki prasidedant jam juodaodis galėjo būti supūdytas kalėjime vien už tai, kad autobuse neužleido vietos baltaodžiui arba nulinčiuotas vietinių už tai, kad netinkamai pasižiūrėjo į balataodę merginą.
Kingas sugebėjo ne tik iškelti problemą, kuri ir iki tol visiems buvo aiški, bet ir suvienyti žmones. Savo pasiaukojimu ir drąsa padrąsino juos ir parodė, kad nereikia bijoti nusistovėjusių tradicijų paneigimo. Jis uždegė žmonėse supratimą, kad jie yra lygiaverčiai žmonės.
M. L. Kingo darbas nenuėjo veltui. 1954 m. Aukščiausiasis teismas panaikino segregaciją. Šį sprendimą dabar visas civilizuotas pasaulis vadiną žmogaus teisių aušra.
Žiūrint į istorinį kontekstą ir kitų kovotojų už juodaodžių teises indėlį galima daryti išvadą, kad Martinas Liutheris Kingas buvo tinkamas žmogus, atsidūręs tinkamoje vietoje.
Pradėti reikėtų nuo to, kad jis buvo pamokslininkas, kuris savo kalbose dažnai pasitelkdavo Biblijos ištraukas, pasakojančias apie izraelitų išlaisvinimą. Tai reiškia, kad iškilioji asmenybė palaikė ryšį ne tik su juodaodžių bendruomene, bet ir buvo juodaodžių bažnyčios atstovas. Taigi galima sakyti, kad M. L. Kingas tuo metu buvo ne tik afroamerikiečių idėjinis, bet ir dvasinis lyderis.
Prie tų savybių galima pridėti dar ir fizinę Kingo drąsą. Jo judėjimas nepatiko daugeliui baltaodžių. Nenuostabu, kad dėl jo pastorius susilaukdavo daug grasinimų ir patyrė nemažai pasikėsinimų.
Pavyzdžiui, jo namas buvo sprogdintas, o telefonas netilo nuo grasinimų susidoroti. Nepaisant to M. L. Kingas liko ištikimas sau ir juo tikintiems žmonėms.
Tai yra puiki lyderystės pamoka – niekada neišduok savo idėjų ir tų, kurie tiki tavimi. Kartą praradus pasitikėjimą, jį užsitarnauti būtų be galo sudėtinga.
Tik pagalvokite! Jei Martinas Liutheris Kingas būtų pabūgęs ir atsisakęs minties išvesti Amerikos juodaodžius iš priespaudos, gali būti, kad dabar pasaulis atrodytų visiškai kitaip.
Ne veltui sakoma, kad pasaulį keisti reikia pradėti nuo savęs.
Bene pati garsiausia ir šiais laikais dažnai naudojama Martino Liutherio citata yra: „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną mano dukra bus vertinama ne pagal jos odos spalvą, bet pagal jos charakterio savybes“.
Tai dar viena lyderystės pamoka – būtina turėti svajonę, kurios reikia siekti visomis savo išgalėmis. O tai darant reikia nepamiršti svajoti.
Garsios Martino Liutherio Kingo citatos
„Tikras lyderis neieško konsensuso, jis jį formuoja“.
„Beveik visada pasaulį tobulino kūrybiška mažuma“.
„Viskas, ką mes matome, yra šešėlyje to, ko nematome“.
„Jei žmogus nerado dėl ko verta mirti, jis gyvenimui netinkamas“.
Gintaras Gimžauskas
