Natūralumas

Praūžus šventiniam laikotarpiui, prisiminiau, kad viena kolegė palinkėjo “natūralumo”..Pagalvojau, gera mintis.

Dabar visi labai vertiname natūralumą – kuo geresnis maistas, kuo ekologiškesni daiktai, net namai turi būti  pagaminti iš kuo geresnių medžiagų. Jei turime suvokimą, kad verta naudoti natūralius dalykus, stengiamės, kad gamta kuo mažiau nukentėtų nuo mūsų žvėriško vartojimo. Taigi stengiamės priartėti kuo arčiau gamtos. Tačiau ar patys esame natūralūs?

Žmogaus natūralumas.

Jau senų senovėje visi esame prisiskaitę psichologų straipsnių apie tai, kad mes kiekvienas turime daug kaukių, jas naudojame įvairiose situacijose ir nebūname savimi. Tai tikra tiesa. Tai iškyla klausimas, ar verta nusiimti kaukes ir būti natūraliam? Ar verta būti savimi? Ką reiškia būti savimi?

Ar verta nusiimti kaukes ir būti natūraliam?

Žiūrėdamas vieną iš nuostabių kalbų per ted.com (https://www.ted.com/talks/a_j_jacobs_year_of_living_biblically.html), išgirdau vieną istoriją, kai šis vyrukas pabandė eksperimentą – visiems sakyti tik tai, ką galvoja iš tiesų, kitaip sakant, nusprendė nusiimti savo kaukes. Išvada tokia – tai blogiausias mano mėnesis gyvenime. Kaip manote, kodėl? Nes visiems sakai, tai, kaip tau atrodo – o kitiems tai tikrai nepatinka.

Sutiksite, kad Jacobs nuėjo į kraštutinumus. Pasvarstykime, ar vertėtų mums būti truputi natūralesniems, ir  bendrauti mažiau manipuliuojant, siekti mažiau savanaudiškumo. Stenkis, pasakyti, tai, ką gavoji ir netylėk. Stebėk, kas iš to gaunasi. Tikiu, kad žmonės net labiau tave vertins, jei būti nuoširdesnis. Juk gali būti, kad seniai jau norėjai kažko paprašyti, bet nepavyko, nes buvai užgniaužęs savyje tą norą. Bijojai prasitarti, nes neaišku, kaip bus sureaguota į tavo mintis.

Ar verta būti savimi?

Įsivaizduok – pradėjai labiau reikšti savo nuomonę. Ir viena iš situacijų – tu išsakei savo nuomonę  dėl to, kad nori geresnių sąlygų savo darbovietėje. Jau dirbi seniai ir jautiesi neįvertintas nei pareigomis, nei atlyginimu. Išsakai tai savo vadovui, o jis sako – nieko nesitikėk! Jei nori dirbk kaip dirbęs, bet apie atlyginimo pakėlimą negali būti nei kalbos. Ką darai tokiu atveju? Kokį sprendimą priimtum po tokio pokalbio?

Nauda. Po tokio pokalbio gali labai aiškiai suprasti ar nori toliau būti tokioje kompanijoje. Jei tave tenkina tokios pareigos ir sąlygos – dirbk ir nesiskūsk. O jei nebematai perspektyvos, tai priimk sprendimą. Neskubotą, bet apsvarstytą sprendimą. Tas sprendimas gali būti išėjimas iš darbo. Pilnai tikiu, kad  po tokios situacijos, surastum lengvai sau kitą, dar malonesnę vietą.

Bet ar galime būti savimi? Manau, kad taip. Yra viena bėda, kad daugelis iš mūsų bijo savęs ir nuolat meluoja sau. Meluojame, nes darome, kas nepatinka, bendraujame su tuo, ko nemėgstame, gyvename kaip nenorime..

Pastebėk save kelias dienas. Stebėk, ką veiki. Supratau, kad kažkodėl vis bandome pabėgti nuo savęs, pasitelkdami įvairiausius dirgiklius:

Muzikos klausymas, skaitymas, TV, kompiuteris, darbas, pramogos, miegas, valgymas, bendravimas su kitais ir tt. Turbūt sakysi, kad „o kaip be šių dalykų gyventi“. Nereikia be jų gyventi! Tik pastebėk, kodėl kartais imi ir skaitai knygą, o ne būti ramiai ir klausaisi savęs? Kodėl bandai užslopinti savo vidinį balsą, vidinio-aš skambesį?

Sunku girdėti save, nes nesame pripratę. Sunku suprasti save, nes nesigiliname. Sunku būti natūraliu, nes nežinome, kas tas natūralumas. Ir nežinome natūralumo naudos, todėl nebandome jo ieškoti.

Linkiu šią savaitę bent truputi daugiau pagalvoti, ko iš tiesų „natūraliai“ tu nori ir tau reikia.

Pagarbiai,

Saulius Bagdonas